Um veišileyfagjald


Frumvarp til laga um veišigjöld hefur aš markmiši aš męta kostnaši rķkisins viš rannsóknir, stjórn, eftirlit og umsjón meš fiskveišum og fiskvinnslu og til aš tryggja žjóšinni ķ heild hlutdeild ķ žeim arši sem nżting sjįvaraušlinda skapar. Markmiš sjįvarśtvegsstefnu rķkisstjórnarinnar er aš fiskveišar umhverfis landiš séu hagkvęmar og skapi veršmęti og störf en séu jafnframt sjįlfbęrar og vistvęnar og ķ samręmi viš alžjóšlegar skuldbindingar um verndun vistkerfa, lķfrķkis og hafsbotns.

Žaš er augljóst aš frumvarpiš meš breytingartillögum gengur žvert gegn markmišum žess um ā€žaš skapa greininni bestu rekstrarskilyrši sem völ er į og treysta žannig rekstrargrundvöllinn til langs tķma, en jafnframt verši leitaš sįtta um stjórn fiskveiša.ā€œ

Ķ stefnu Framsóknarflokksins stendur um veišigjald: Lagt er til aš į nżtingarsamninga ķ potti eitt verši lagt įrlegt veišigjald, ž.e. svokölluš aušlindarenta. Veišigjaldiš verši hóflegt og tengt afkomu greinarinnar. Bent hefur veriš į aš mikilvęgt sé aš skilgreina hvaš aušlindir séu, hverjar séu ķ eigu rķkis og hverjar falli undir hiš óskilgreinda hugtak ā€žsameign žjóšarinnarā€œ. Jafnframt hefur veriš bent į mikilvęgi žess aš jafnręši um gjaldtöku sé milli atvinnugreina. Mikilvęgt er aš hluti aušlindarentunnar renni til greinarinnar sjįlfrar til nżsköpunar, rannsókna og markašsstarfa. Einnig er naušsynlegt aš nżir ašilar geti sótt um styrk til nżsköpunar og rannsókna til aš aušga žekkingu og nżtingu į aušlindinni. Žį er lagt til aš hluti gjaldsins renni aftur til žess landsvęšis žar sem aušlindarentan veršur til, einkum til mótvęgis žvķ aš annars mętti halda žvķ fram aš um vęri aš ręša višbótar skattlagningu, sérstaklega į landsbyggšinni. Hluti af aušlindarentunni rynni sķšan ķ rķkissjóš.

Markmišum frumvarpsins hefši veriš nįš betur meš žvķ aš fylgja stefnu Framsóknarmanna. Sérstaklega er bent į įherslu į nżsköpun og žróun og tillögur um aš umtalsveršur hluti veišigjaldsins renni aftur til žess svęšis žar sem aušlindarentan veršur til.

Athugasemdir viš hugmyndir frumvarpsins um veišigjald.

a) Įlagningin er umfangsmikil. Hśn mun ķ fyrstu verša 60% af metinni aušlindarentu og hękka ķ žrepum upp ķ 70%. Ljóst er aš verulegur hluti aušlindarentu af veišum hefur žegar eigngerst og horfiš śt śr sjįvarśtvegi ķ višskiptum meš aflahlutdeild, eins og įšur var nefnt. Rentan sem veišarnar skapa hefur žannig runniš til fyrri eigenda aflaheimildanna. Ljóst er aš žęr śtgeršir sem eru skuldsettar vegna kaupa į aflaheimildum munu eiga mjög erfitt uppdrįttar viš žessa breytingu.

b) Frumvarpiš gerir rįš fyrir žvķ aš meta rentu veiša og vinnslu saman og leggja veišigjald į veišarnar sem hlutfall af žessari heildarrentu. Ętla mį aš žetta sé gert til žess aš takast į viš vandamįl tengd tekjuskrįningu samžęttra śtgeršar- og vinnslufyrirtękja. Hér žarf žó aš staldra viš og velta fyrir sér hvort ešlilegt sé aš gera rįš fyrir aš engin umframhagnašur (ž.e. renta) verši til ķ fiskvinnslu. Ljóst er aš umframhagnašur getur oršiš til af fleiri įstęšum en vegna sjįvaraušlindarinnar. Vinnslufyrirtęki geta byggt upp oršspor į markaši eša bśiš yfir eftirsóknarveršri afkastagetu til skemmri tķma sem skapar umframhagnaš, svo fįtt eitt sé nefnt. Einnig žarf aš taka tillit til žess aš fiskvinnsla er įhętturekstur sem bżr viš miklar hrįefnissveiflur. Įvöxtunarkrafa ķ slķkum rekstri er ešlilega mun hęrri en ķ įhęttuminni rekstri. Žaš getur žvķ reynst erfitt aš skilja į milli ešlilegs hagnašar og umframhagnašar ef ekki er vitaš hver ešlileg įvöxtunarkrafa er.

c) Kemur žį aš žrišja atrišinu sem snżr aš įkvöršun reiknašrar įvöxtunar į veršmęti rekstrarfjįrmuna, eins og segir ķ frumvarpinu, žar sem kalla mętti hlutdeild fjįrmagns ķ rekstrarkostnaši. Įkvöršun hlutdeildar fjįrmagns er lykilatriši viš mat į rentu. Annars vegar byggir hśn į mati į vegnum fjįrmagnskostnaši og hins vegar veršmęti rekstrarfjįrmuna. Veginn fjįrmagnskostnašur er fastsettur ķ frumvarpinu, 8% fyrir veišar og 10% fyrir vinnslu. Mjög mikilvęgt er aš veginn fjįrmagnskostnašur sé rétt skilgreindur og taki aš fullu tillit til atriša eins og lįnskjara, rekstrarįhęttu og seljanleika eigna. Žess mį sjį glögg dęmi raforkulögum aš löggjafinn gerir sér grein fyrir žessu, žar sem sérfręšinganefnd er fališ aš įkvarša veginn fjįrmagnskostnaš ķ dreifingu rafmagns. Ef veginn fjįrmagnskostnašur er fastsettur ķ lögum er mikilvęgt aš hann sé ekki vanįętlašur. Veršmęti rekstrarfjįrmuna skal samkvęmt frumvarpinu byggja į vįtryggingaveršmęti skipa aš višbęttum 20% og bókfęršu virši annarra eigna, įn afskrifta. Rétt er aš benda į aš mešan vįtryggingaveršmęti fylgir aš einhverju leyti veršlagi gerir bókfęrt virši žaš ekki. Žaš skżtur mjög skökku viš mismuna eignum meš žessum hętti og ešlilegra veršur aš teljast aš ašrar eignir séu uppfęršar meš vķsitölubreytingum til samręmis.

d) Frumvarpiš gerir rįš fyrir aš sértękt veišigjald leggist einungis į ef afkoma eftir reiknaša įvöxtun į veršmęti rekstrarfjįrmuna og almennt veišigjald er jįkvęš. Rétt er aš benda į aš ef renta veršur einhvern tķmann neikvęš mun mešalskattlagning rentu fara upp fyrir žau 70% sem frumvarpiš gerir rįš fyrir. Ķ sveiflukenndum veišum, eins og uppsjįvarveišum, getur žetta leitt til žess aš mun hęrra hlutfall en 70% sé tekiš aš mešaltali. Ķ žeim löndum žar sem renta er skattlögš er jafnan tekiš tillit til žessa meš žvķ aš leyfa frįdrįtt neikvęšrar rentu sķšasta įrs frį rentu nśverandi įrs.

e) Frumvarpiš gerir rįš fyrir frķtekjumarki fyrir minni śtgeršir, en afkoma žeirra er aš jafnaši lakari en stęrri śtgerša. Nišurgreišsla óhagkvęmrar atvinnustarfsemi skapar hvata til aš višhalda eša auka umfang hennar og bjagar hvata til ešlilegrar hagręšingar ķ śtgerš. Fęra žarf fyrir žvķ sannfęrandi rök aš įvinningur žessa sé meiri en tilkostnašurinn. Į hinn bóginn skal višurkennt aš staša śtgerša ķ smįbįtaśtgerš er mun veikari en śtgeršarfyrirtękja sem fyrst og fremst gera śt stęrri bįta, eins og glögglega mį sjį į skżrslu sérfręšingahópsins vegna fyrra frumvarps. Ljóst er aš frķtekjumarkiš mun létta mjög undir meš minni śtgeršum aš takast į viš bošašar hękkanir veišigjalds.

f) Aš lokum er rétt aš benda į aš renta ķ śtgerš skiptist milli śtgeršar og sjómanna, eins og fram hefur komiš ķ fjölda rannsókna. Umfangsmikil skattlagning rentu mun lękka laun sjómanna til lengri tķma litiš. Einnig hafa rannsóknir sżnt aš samhengi er milli umfangs rentu og umgengni viš aušlindir annars vegar og hvatans til leita nżrra nytjategunda hins vegar. Umfangsmikil skattlagning rentu ķ sjįvarśtvegi mun draga śr žessum hvötum. Mikilvęgt er aš tekiš sé tillit til žessa kostnašar žegar kostnašur og įbati gjaldtöku er metinn.

Rétt aš undirstrika aš samręmi žarf aš vera milli gjaldtöku annarra įkvęša frumvarpsins sem breyta rekstrarskilyršum og skerša afkomu śtgeršarfyrirtękja. Ef vegiš er aš möguleikum til hagręšingar og langtķmahagkvęmni śtgeršarinnar mun žaš skerša umfang aušlindarentunnar og draga śr getu śtgeršarinnar til aš standa undir gjaldtökunni. Dęmi um ķžyngjandi įkvęši frumvarpsins sem koma til višbótar hękkun veišigjalda er takmörkuš tķmalengd nżtingarleyfa, stękkun potta, takmarkanir į višskiptum meš aflamark og skattlagning višskipta meš aflahlutdeildir.ā€œ

Umsagnir.

Grindavķkurbęr segir aš helstu beinu įhrifin af frumvarpi til laga um veišigjöld verši aš grunnveišigjald og sérstakt veišigjald ķ Grindavķk į sķšasta įri hefši numiš yfir 2.000 millj. kr., en įriš 2011 var eitt hiš besta į žessari öld. Til samanburšar mį nefna aš skatttekjur Grindavķkurbęjar (śtsvar og fasteignaskattar) į įrinu 2011 nįmu rśmlega 1.100 millj. kr. Aušlindarenta į fyrirtęki ķ Grindavķk hefši numiš rśmlega tvöfaldri žeirri fjįrhęš, sem hefši runniš aš fullu ķ rķkissjóš. Bśast mį viš aš stóraukin gjaldheimta af sjįvarśtvegsfélögunum leiši til žess aš fyrirtękin reyni aš draga śr kostnaši annars stašar, m.a. meš žvķ aš endursemja viš sjómenn og annaš starfsfólk, fękka stöšugildum og draga śr žjónustukaupum. Lękkun į launakostnaši fyrirtękjanna og minnkandi žjónustukaup munu skila sér ķ enn frekari lękkun śtsvarsstofns Grindavķkurbęjar og samdrętti ķ tekjum hafnarinnar. Žaš er mat Grindavķkurbęjar aš ef frumvarpiš verši aš lögum sé ljóst aš įhrifin verši verulega neikvęš į samfélagiš ķ Grindavķk og į Sušurnesjum öllum og mun aš öllu óbreyttu valda žvķ aš ķbśum į svęšinu fękkar. Žaš er ekki į samfélagiš į Sušurnesjum leggjandi. Įhrifin munu jafnframt koma fram į öšrum svęšum, en fyrirtękin ķ Grindavķk sękja starfsfólk, og žį ekki sķst sjómenn, um land allt.

Fjaršabyggš segir aš ef frumvarp žetta veršur samžykkt muni žaš hafa mikil įhrif į rekstur sjįvarśtvegsfyrirtękja ķ Fjaršabyggš. Fyrir liggur aš svigrśm fyrirtękja til fjįrfestinga mun verša mun minna sem um leiš hefur įhrif ķ samfélaginu žar sem stórir og smįir žjónustuašilar byggja rekstur sinn į żmiss konar žjónustu viš greinina. Skattheimta eins og bošuš er ķ frumvörpunum er grķšarleg fęrsla į fjįrmunum frį samfélaginu į Austfjöršum ķ rķkissjóš og lętur nęrri aš hśn nįlgist 4 milljarša kr.

Vestmannaeyjabęr segir aš gjaldiš sé landsbyggšarskattur sem kallašur hafi veriš aušlindagjald og sé fįheyrt hįr. Bošaš aušlindagjald hefši veriš um 5 milljaršar kr. fyrir atvinnulķfiš ķ Vestmanneyjum įriš 2010 af 24 milljöršum kr. fyrir allt landiš. Žaš gerir sértęka gjaldheimtu upp į tęplega 1,2 millj. kr. į hvern ķbśa Vestmanneyja einungis žaš įr. Slķkur skattur ofan į allt annaš sem ķbśar Eyja greiša til jafns viš ašra er fįheyršur. Ósanngjarnt og óréttlįtt er aš leiša grķšarlega skattheimtu yfir landsbyggšina žegar loks sjįst merki um hagvöxt. Endurnżjun og nżsköpun takmarkast meš skattlagningu žessari.

Hreppsnefnd Vopnafjaršar varar Alžingi sterklega viš ķ umsögn sinni aš samžykkja frumvarpiš og vķsar mįli sķnu til stušnings ķ greinargeršir sérfręšinga sem m.a. fylgja frumvörpunum sjįlfum.

Snęfellsbęr segir aš samkvęmt greiningu Deloitte į afleišingum frumvarpsins er tališ aš veišigjaldiš af fyrirtękjum ķ Snęfellsbę verši 817 millj. kr. į įri, en žess mį geta aš śtsvar Snęfellsbęjar įriš 2010 er 625 millj. kr. Af 24 śtgeršarfélögum sem litiš var į ķ śrtaki Deloitte kemur ķ ljós aš um 17 geta mögulega ekki stašiš viš nśverandi greišsluskuldbindingar sķnar verši frumvarpiš samžykkt óbreytt. Hjį žessum félögum starfa um 204 og greiddu žau 2,4 milljarša kr. ķ laun til starfsmanna sem greiša śtsvar til bęjarins upp į 193 milljarša kr. sem mundi hverfa og žżša greišslužrot bęjarins į stuttum tķma.

Aš lokum.

Hugmyndir um aš taka marga milljarša eša milljaršatugi śt śr sjįvarśtveginum ķ formi veišigjalds eru ķ besta falli mjög varhugaveršar og ķ versta falli stórhęttulegar. Ekkert eitt mįl er afdrifarķkara fyrir framtķš byggšakešjunnar hringinn ķ kringum landiš.

Sjįvarśtvegurinn keppir viš rķkisstyrkta grein ķ nįlęgum löndum. Sjįvarśtvegur į Ķslandi hefur algera sérstöšu aš žessu leyti ķ Noršurįlfu, įsamt e.t.v. Fęreyjum. Hann veršur aš standa algerlega undir sjįlfum sér og auk žess lķfskjörum heillar žjóšar. Žetta žarf hann aš gera ķ samkeppni viš rķkisstyrki ķ nįlęgum löndum og aš ętla honum auk žess aš standa undir sérstöku veišigjaldi, bżr greininni fantaleg samkeppnisskilyrši, vęgast sagt.

Öflug sjįvarśtvegsfyrirtęki meš góša afkomu til fjįrfestinga eru helsta von landsbyggšarinnar. Žaš ętti aš nęgja til aš vera algjörlega andvķgur veišigjaldi. Ekki veršur séš eitthvaš annaš, sem hugsanlega getur bjargaš byggšinni į fjölmörgum svęšum ķ landinu, en žį von aš sjįvarśtvegsfyrirtękin eflist og geti bošiš upp į vel launuš störf og rįšiš til sķn hįskólamenntaš fólk og keppt viš žį möguleika sem annars stašar er bošiš upp į ķ landinu. Veišigjald yrši įfall fyrir landsbyggšina ķ margföldum skilningi.

Sjįvarśtvegurinn yrši sķšri fjįrfestingakostur meš veišigjaldi. Žaš yršu minni lķkur į arši og žaš sem mestu mįli skiptir hér eru fęlingarįhrifin. Žaš vita žaš allir, sem eitthvaš vita, aš sś hętta vakir ķ öllum mįlum af žessu tagi aš žegar einu sinni er komiš į gjald žį vill žaš hękka. Enginn skattstofn į byggšu bóli, hvorki į noršur- né sušurhveli jaršar, hefur ekki haft tilhneigingu til aš hękka žegar hann er einu sinni kominn į. Aušvitaš myndu fjįrfestar sjį žetta gjald sem įhęttužįtt; žarna vęri kominn skattstofn sem stjórnvöld gętu į žrengingartķmum ķ rķkisfjįrmįlum gripiš til žess aš hękka. Žetta mun fęla fjįrmagn frį greininni.

Ragnar S Rögnvaldsson

Varaformašur Sambands ungra Framsóknarmanna


Kynning į mér :)


Kęra unga framsóknarfólk

Ég heiti Ragnar Stefįn og ég bżš mig fram til formanns SUF. Ég er 27 įra gamall og er uppalinn į Skagaströnd en undanfarin įr hef ég bśiš į Saušįrkróki. Ég er nżfluttur til Reykjavķkur žar sem ég stunda nś kokkanįm.

Ég hef starfaš innan Framsóknarflokksins frį įrinu 2009. Į žeim tķma hef ég gegnt żmsum störfum fyrir flokkinn. Sem dęmi mį nefna var ég kosningastjóri Framsóknarflokksins ķ sveitarstjórnarkosningunum ķ Skagafirši voriš 2010 žar sem Framsókn vann stórsigur. Einnig hef ég setiš ķ trśnašarrįši Framsóknarfélags Skagafjaršar og į nś sęti ķ mišstjórn flokksins. Į sķšasta fundi mišstjórnar var ég kosinn ķ mįlefnanefnd flokksins og er eini unglišinn žar. Žaš starf sem ég hef gegnt einna lengst og stendur hjarta mķnu nęst er formennska fyrir 300 manna unglišahreyfingu FUF ķ Skagafirši.

Ég hef óbilandi trś į okkur unga fólkinu, rödd okkar žarf aš heyrast hęrra en nokkru sinni fyrr. Viš lifum į spennandi tķmum og tękifęrin bķša okkar allsstašar. Viš unga fólkiš žurfa aš grķpa tękifęrin og móta okkar eigin framtķš sjįlf.

Mörg brżn verkefni bķša SUF. Mjög mikilvęgt er aš efla FUF félögin um land allt og vekja įhuga ungs fólks į pólitķsku starfi ķ samfélaginu. Ég tel einnig mikilvęgt aš efla samskipti SUF viš FUF félögin. Nįi ég kjöri veršur žaš eitt af mķnum fyrstu verkefnum, ķ samstarfi viš FUF félögin um land allt, aš gera įętlun um eflingu félaganna til framtķšar.
Evrópumįlin eru mér einnig hugstęš, en afstaša mķn er skżr. Ég tel aš žaš eigi aš fresta ašildarvišręšum til betri tķma og endurskoša mįliš žegar Ķsland er betur statt og getur sótt um ašild ķ krafti styrkleika okkar en ekki veikleika.
Önnur žau mįl sem ég mun beita mér fyrir eru atvinnumįl og jafnréttismįl ķ vķšum skilningi. Atvinnumįlastefna Framsóknarflokksins ętti aš mķnu mati aš höfša til ungs fólks ķ dag. Ķslandi hefur vegnaš vel žegar Framsóknarflokkurinn hefur veriš leišandi ķ atvinnuuppbyggingu um land allt.
SUF į einnig aš vera leišandi ķ umręšu um jafnréttismįl, enda er žaš okkar kynslóš sem tekur viš atvinnumarkašinum og viš žurfum žvķ aš vera mešvituš um mikilvęgi žess aš kjör allra séu sem jöfnust.

Žessum mįlum įsamt öšrum mun ég beita mér fyrir nįi ég kjöri
Ég er spenntur fyrir žeim tķmum sem framundan eru og tel mig vera vel žvķ starfi vaxinn aš vera ķ forsvari ungs framsóknarfólks af öllu landinu, fęri svo aš mér yrši treyst fyrir žeirri miklu įbyrgš.

Ég hlakka til aš sjį ykkur sem flest į sambandsžingi SUF į Egilsstöšum
Bestu kvešjur

Ragnar Stefįn Rögnvaldsson
formašur ungra framsóknarmanna ķ Skagafirši



Plan B

www.planb.is endilega aš skoša žetta. Framsókn talar ķ lausnum!

Framboš!

Nś er kominn sį tķmi aš ég tel best fyrir framtķš Sambands ungra framsóknarmanna aš nżju blóši verši hleypt ķ starfiš. Ég hef žvķ įkvešiš aš gefa kost į mér til formensku ķ SUF.
Ég tel aš undanfarin įr hafi starf SUF veriš langt frį žvķ aš vera eins öflugt og žaš žarf aš vera.

Žessu žarf aš breyta. Undanfariš hefur SUF ekki veriš įberandi ķ žjóšfélagsumręšunni, en ég tel aš skošanir ungra framsóknarmanna hafi aldrei įtt meiri samleiš meš žjóšinni en einmitt nś. SUF žarf aš vera sterkur vettvangur sem ungt fólk vill taka žįtt ķ.
Til žess žarf bęši aš styrkja innra starf sambandsins og stórauka starfiš śt į viš. Eitt ašalmarkmiš mitt er aš ungir framsóknarmenn geti sameinast og veriš stoltir af aš taka žįtt ķ öflugu starfi SUF.

Ragnar S. Rögnvaldsson
formašur
Félags ungra Framsóknarmanna ķ Skagafirši


Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband